Švaresnis vanduo
mūsų kaimeKodėl pasirinktas Leitgirių kaimas? Kaimas įsikūręs prie gražaus Leitės upelio, kuris yra Rusnės (Nemuno šakos) dešininysis intakas. Leitės žemupys mėgstamas žvejų mėgėjų, kurie čia pagauna didelių lydekų, ešerių, raudžių ir kitų žuvų. Leitė teka per Nemuno deltos regioninio parką, kuris patenka į Natura 2000 saugomą teritoriją. Saugomos teritorijos sudėtyje yra Leitės hidrografinis draustinis (172,8 ha), Leitgirių botaninis draustinis (246,6 ha) ir Leitgirių hidrografinis draustinis (57 ha), kurių tikslas - išsaugoti Leitės upelio hidrografinę struktūrą su mažiesiems slėniams būdinga biocenoze. Leitgirių kaimo nuotekos iš netoli esančios nuotekų valyklos patenka į Baltijos jūrą (jų kelias pateiktas paveiksle). | ||
Veikliojo dumblo ir nuotekų mišinys aeraciniame kanale yra maišomos ratu dviemis mechaniniais aeratoriais, tuo pačiu prisotinant nuotekas deguonimi. Taip nuotekos aeruojamos apie 20 valandų, po to išjungiami aeratoriai, ir 2 valandas vyksta veikliojo dumblo ir nuotekų mišinio nusodinamas. Nuskaidrėjęs vanduo išleidžiamas į aeruojamą tvenkinį. Čia nuotekos mechaniškai aeruojamos, po to persipila į nusodinimo tvenkinį, o iš jo išteka į Leitės upelį.
Atliekama vidinė nuotekų kontrolė, nuotekų mėginiai imami, ir analizė atleikama kartą per ketvirtį (pagal ūkio subjekto monitoringo programą).
Aplinkos apsaugos agentūra atlieka valstybinę kontrolę 2 kartus per metus. 2012 m. ir 2014 m. atliekant valstybinę išleidžiamų nuotekų kontrolę Leitgirių NV buvo nustatytas Taršos leidime leistinų teršalų koncentracijų išleidžiamose nuotekose viršijimas (taikytos sankcijos pagal ATPK (administracinės teisės pažeidimų kodekso) 51(6) straipsnį bei mokėtas mokestis už taršą padidintu tarifu). | ||
Kodėl reikalinga Leitgirių nuotekų valyklos rekonstrukcija?
Šilutės raj. Leitgirių kaimo nuotekos yra valomos periodinio veikimo aerokanale. Ši technologija taikoma ir kituose netoli Baltijos jūros esančios zonos kaimuose: Girkaliuose ir Lapiuose (Klaipėdos raj.), Kaltinėnuose (Šilalės raj.), Pilsūduose (Tauragės raj., taip pat kituose šalies rajonuose. | ||
Leitgirių nuotekų valykla Leitgirių nuotekų valykla, pastatyta 1991 m., yra morališkai pasenusi. Leitgirių kaimo nuotekos į nuotekų valyklą tiekiamos siurbliais. Čia jos išteka į priėmimo kamerą. Toliau nuotekos savitaka teka į smėliagaudę. o iš jos - į periodinio veikimo aeracinį kanalą, kuriame kartojama periodinio veikimo ciklų seka – pildymas, maišymas, nusodinimas ir nuleidimas. | ||||
Kokią valymo technologiją pasirinkti?
| ||
Susitikimas su Leitgirių kaimo bendruomene
Įgyvendinant Interreg Baltijos jūros regiono projektą „Nuotekų tvarkymas kaimo vietovėse – bandomieji projektai Baltijos jūros regione (Kaimo nuotekos)“, Europos Sąjungos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos lėšomis bus rekonstruoti buitinių nuotekų valymo įrenginiai Šilutės raj. Leitgirių kaime. Siekiant informuoti apie vykdomą projektą Leitgirių bendruomenę 2017 m. balandžio mėnesį įvyko seminaras "Leitgirių gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija: technologijos, socialiniai ir aplinkosaugos aspektai" ir susitikimas su šio kaimo bendruomene. Leitgirių gyventojai domisi savo gyvenamąja aplinka, ekologijos problemomis, todėl gausiai dalyvavo susirinkime ir buvo labai aktyvūs. | ||
Projekto partneriai iš Aleksandro Stulginskio universiteto ir Šilutės rajono savivaldybės supažindino susirinkusius su vykdomo projekto tikslu, uždaviniais, eiga ir laukiamais rezultatais. Projekto Lietuvoje vadovė ASU profesorė dr. Laima Česonienė apžvelgė situaciją Baltijos jūros regione, nurodydama, kad ši jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Ji papasakojo apie šalių, esančių aplink Baltijos jūrą dedamas pastangas sumažinti taršą, vykdomus aplinkosaugos projektus, pristatė Interreg projektą ,,Kaimo nuotekos“. ASU docentė dr. Midona Dapkienė papasakojo apie projekto įgyvendinimo eigą visose dalyvaujančiose šalyse (Suomijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Lietuvoje) ir konkrečiai Leitgirių kaime numatomą nuotekų valymo įrenginių rekonstrukciją. ASU docentas dr. Algirdas Radzevičius pateikė mokslininkų išnagrinėtų nuotekų valymo technologijų ir įrenginių analizę ir išskyrė inovatyvias, labiausiai tinkančias kaimo nuotekų valyklos rekonstrukcijai technologijas, supažindino su jų privalumais ir trūkumais. |
Interreg projekto ,,Kaimo nuotekos“ įgyvendinimas – indėlis į Baltijos jūros taršos mažinimą I dalis. Tikslas, uždaviniai, dalyviai |
Aleksandro Stulginskio universitetas yra atsakingas už projekte numatytų veiklų įgyvendinimą Lietuvoje, taip pat koordinuoja bendrą projekto veiklą ,,Technologinių sprendimų funkcionalumas, atliekant vandens ir dirvožemio tyrimus“. Projekto vadovė – Aplinkos ir ekologijos instituto profesorė dr. Laima Česonienė, vykdytojai – to paties instituto docentė dr. Daiva Šileikienė, Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto darbuotojai docentas dr. Algirdas Radzevičius ir docentė dr. Midona Dapkienė.
| ||||
| ||||
Aplinkos būvio ciklo vertinimo mokymai Helsinkyje
Įgyvendinant ASU projektą „Nuotekų tvarkymas kaimo vietovėse – bandomieji projektai Baltijos jūros regione (kaimo nuotekos) Village Waters“ bus rekonstruoti Leitgirių kaime esantys buitinių nuotekų valymo įrenginiai irtai leis sumažinti taršos patekimą į Baltijos jūrą, nes šių valymo įrenginių nuotekos patenka į Leitės upę, įtekančią į Nemuno atšaką, suteka į Kuršių marias ir taip patenka į Baltijos jūrą. Valymo įrenginiai galės tinkamai funkcionuoti, veikti šaltuoju metų laiku taip pat bus sumažintas azoto ir fosforo kiekis nuotekose, mažiau teršiama gamta ir bus mažesnis taršos patekimas į Baltijos jūrą. Įpusėjus projekto vykdymo laikotarpiui Helsinkyje vyko mokymai, kurių metu buvo vertinama esančių technologinių įrengimų produktų žaliavų, rezultatų ir galimo poveikio aplinkai sudarymas ir vertinimas per jo gyvavimo būvio ciklą pagal aplinkos gyvavimo ciklo vertinimus (ISO 14040: 2006, ISO 14044:2006). Gyvavimo būvio ciklo vertinimas susijęs su gaminių sistemos medžiagų ir energijos srautais ir naudojamas siekiant išsiaiškinti ekosistemų produktų ir paslaugų poveikį aplinkai. Naujų inovatyvių technologijų taikymas nuotekų valymo įrenginiuose leis įvertinti poveikį klimato kaitai (anglies pėdsakas), eutrofikacijos procesams ir tt. Šiame projekte vertinsime technologijų poveikį klimato ir eutrofikacijos poveikį Baltijos jūrai. Pažangios patirties sklaida laboratorinių ir praktinių darbų metu bus perduota Universiteto studentams. | ||
Interreg projekto ,,Kaimo nuotekos“ partnerių susitikimas Lietuvoje
|
Svečiai turėjo galimybę pabendrauti su Leitgirių kaimo bendruomenės lydere Rita Grigaliene, kitais bendruomenės nariais. Ponia Rita papasakojo, kaip pasikeitė situacija projekto vykdymo metu. ,,Šilutės vandenys“ atnaujino vandentiekio vamzdynus, todėl pagerėjo geriamojo vandens kokybė, tačiau išliko būtinybė rekonstruoti nuotakyną, nes vis dar dideli kiekiai paviršinio ir gruntinio vandens patenka į nuotekų valyklą. Kadangi valytos nuotekos daugiau nebeterš Leitės upelio, šią vasarą kaimo gyventojai planuoja įrengti maudyklą, daugiau dėmesio skirti vandens pramogoms. | ||
Vizito metu buvo aplankytos dar dvi nuotekų valyklos, kuriose nuotekų valymui taikoma ta pati UAB ,,August ir Ko“ technologija. Abi šios valyklos veikia efektyviai. Viena jų pastatyta Usėnų gyvenvietėje (Šilutės raj.), kurioje gyvena 632 žmonės. Skirtingai nuo Leitgirių, kur nuotekos mechaniškai valomos grotose ir smėliagaudėje, šioje valykloje naudojamas vienas integruotas ir automatizuotas pirminio valymo įrenginys. Toliau nuotekos valomos 3 biologiniuose reaktoriuose, panašiuose į Leitgirių. Šis pavyzdys gerai iliustruoja taikomos technologijos universalumą, nes įrenginių skaičius priklauso nuo valomų nuotekų kiekio. |
Svarbiausias projekto rezultatas yra informacinio leidinio parengimas. Jame turi būti pateiktos geriausiai nedidelių nuotekų kiekių valymui tinkančios nuotekų valymo sistemos, veikiančios įvairiomis sąlygomis, atrinktos projekto vykdymo metu. Ši priemonė jau baigiama rengti, ją artimiausiu metu bus galima rasti projekto ,,Villagewaters“ internetiniame puslapyje. Čia kiekvienas suinteresuotas potencialus naudotojas galės rasti informaciją apie 5 šalyse (Suomijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje) gaminamus ir platinamus įvairių tipų nuotekų valymo įrenginius ir jų charakteristikas. |
Trijų gyvenviečių, esančių Šilutės rajone, valymo efektyvumas po rekonstrukcijos
Juknaičių nuotekų valykla (prieš rekonstrukciją) – nuotekos iš siurblinės patekdavo į smėlio nusodinimo kameras, po to į biologinio valymo įrenginio – aerotanko dvi sekcijas. Reikiama deguonies koncentracija aercinėse talpose buvo palaikoma aeratorių pagalba. Aerotanke susidaręs perteklinis dumblas buvo pumpuojamas į dumblo rezervuarus, biologiškai valytos nuotekos toliau tekėjo į biologinį aeruojamą tvenkinį.
Rekonstrukcijai naudoti UAB ,,August ir Co” įrenginiai.
Juknaičių nuotekų valykla (po rekonstrukcijos) – mechaninį valymo įrenginį sudaro dvi integruotos apdorojimo zonos: 1) nešmenų sulaikymo ir 2) smėlio nusausinimo. Po parengtinio valymo grandies nuotekos teka į srauto paskirstymo kamerą, iš kurios – į biologinio nuotekų valymo įrenginius, sudarytus iš dviejų technologinių linijų. Yra anaerobinė, anokcinė ir aeracinė kameros, iš kurių nuotekos patenka į antrinį nusodintuvą. Prieš pašalinant iš sistemos dumblas stabilizuojamas aerotanke. Perteklinis dumblas iš aeracijos kameros dviejų erliftų pagalba yra pumpuojamas į dumblo stabilizavimo-tankinimo talpą.
|
Rusnės nuotekų valykla (prieš rekonstrukciją) – nuotekos po slėgio gesinimo kameros ir smėliagaudės patekdavo į dviaukščius sėsdintuvus, iš ten į intensyviai apkrautus biologinius kontaktinius tvenkinius. Tvenkiniuose nuotekos buvo valomos anaerobiniu būdu (nenaudojant papildomo oro). Žiemos metu pradedant užšalti valomoms nuotekoms, nuotekos pradedamos leisti į žiemos deponentus, užšaldymui. Pavasarį, ištirpus užšalusiam vandeniui į tvenkinį vėl tiekiamos nuotekos, ir valymo procesas atgaivinamas iš naujo. Kadangi nuotekų valymas buvo paremtas natūralias gamtos procesais, dažnai iš valymo įrenginių sklido nemalonūs kvapai, tai sukeldavo apylinkėse gyvenančių žmonių nepasitenkinimą.
Rekonstrukcijai naudoti UAB ,,Ekra” įrenginiai.
Rusnės nuotekų valykla (po rekonstrukcijos) – biologinis nuotekų valymas su azoto ir fosforo šalinimu. Nuotekos valomos mechaninio valymo įrenginiuose (integruotas mechaninio valymo įrenginys) ir biologinio valymo įrenginiuose (anaerobinės talpos, bioreaktoriai, antriniai sodintuvai). Dumblas tankinamas dumblo tankintuvuose. |
Vainuto NV (prieš rekonstrukciją) – periodinio veikimo aeracinis kanalas, kuriame nuotekos buvo kaupiamos ir su aktyviuoju dumbu aeruojamos dviejų mechaninių aeratorių pagalba 20 val., po to išjungiami aeratoriai ir 2 val. dumblo mišinys buvo sodinamas. Po 2 val. nuskaidrėjusios nuotekos, lanksčios žarnos pagalba buvo nuleidžiamos į aeruojamą biologinį tvenkinį. Nuleidus skaidrų nuotekų sluoksnį aeratorius būdavo vėl įjungiamas. Biologiniame aeruojamame tvenkinyje nuotekos buvo aeruojamos pastoviai. Iš biologinio tvenkinio nuotekos persipildavo į nusodinimo tvenkinį ir išleidžiamos į Šyšos upę.
Rekonstrukcijai naudoti UAB ,,August ir Co” įrenginiai.
Vainuto NV (po rekonstrukcijos) – biologinis nuotekų valymas su azoto fosforo šalinimu. Pagrindiniai technologinio proceso parametrai – nuotekos valomos mechaninio valymo įrenginiuose (integruotas mechaninio valymo įrenginys) ir biologinio valymo įrenginiuose (anaerobinės talpos, bioreaktoriai, antriniai sodintuvai). Dumblas tankinamas dumblo tankintuvuose. |
Interreg projekto ,,Kaimo nuotekos“ įgyvendinimas – indėlis į Baltijos jūros taršos mažinimą II dalis. Leitgirių bandomasis kaimas
| ||
| ||||
Mūsų atlikti Leitgirių nuotekų valyklos veikimo efektyvumo tyrimai patvirtino, kad nuotekos išvalomos neefektyviai. Tai pat buvo nustatyta, kad Leitės upelio ekologinė būklė yra bloga. |
Informacinė priemonė "Žvilgsnis į Baltijos jūros ateitį"
Šioje informacinėje priemonėje rasite informaciją apie Baltijos jūrą, jos ateitį, kokie yra pagrindiniai Baltijos jūros taršos šaltiniai. Taip pat rasite informaciją apie nuotekas, buitinių nuotekų valymo sistemas ir kaip pasirinkti tinkamiausius nuotekų valymo įrenginius. (.pdf 9,8Mb). | ||
VillageWaters projektas
VillageWaters projektas siūlo patį efektyviausią atliekų tvarkymo sprendimą atskiriems būstams, kurie naudoja savarankiško vandens valymo sistemas.
Pagalba būstų savininkams
VillageWaters projektas padeda aplinkos apsauga besirūpinančioms šeimoms ir būstų savininkams, kurie gyvena pavieniuose būstuose, kurių prijungimas prie bendros nuotekų tvarkymo sistemos yra neįmanomas dėl per didelių atstumų.
Projekto rezultatai
Projektu metu yra liginama potencialiai geriausia nuotekų tvarkymo sistema, kuri yra grindžiama ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu aspektais. Surinkti duomenys yra skelbiami visuomenės informavimo priemonėse.
Kontaktai
SYKLI Suomijos Aplinkosaugos mokykla
PL 72, 11101 Riihimaki, Suomija
Jari Heiskanen (Vyriausiasis žiniatinklio valdytojas)
Tel. +358 50 375 2657